Šiandien ilgokai galvojome ką čia nuveikus, nes nesinori turint porą laisvų dienų tiesiog drybsoti prie kompiuterių. Tai Arvydas sugalvojo. Padarė man staigmeną - liepė greitai susiruošti ir tiesiog važiuoti su juo. Kur važiuojame nesakė, visą kelią apie 20km didvyriškai tylėjo ir paslapties neišdavė. Dėl to kelionė buvo man dar įdomesnė ir paslaptingesnė :)).
Įvažiavus į Floresti miestelį nieko ypatingo nemačiau, tiesiog rumuniškas miestelis ir tiek. Pirmasis dėmesio vertas objektas buvo laaaabai plati upė, kuri šiuo metu labai nusekusi, nors keli žvejai kantriai tikėjosi laimikių. O ant jos šlaito pamatėme apleistą dvarą, kuris ir buvo toji Arvydo staigmena :). Ilgokai ieškoję įėjimo į jį, apvažiavome aplink visą dvaro teritoriją, kuri aptverta akmenine tvora. Nustebino tai, kad įėjimas nemokamas, nors po to supratome kodėl. Prie įvažiavimo mus pasitiko šiukšlės, keli neaiškūs tipai ir šuniukai. Vos išlipę iš mašinos puolėme fotografuotis. Rūmų viduje taip pat daug šiukšlių, apgriuvusios sienos.
Įvažiavus į Floresti miestelį nieko ypatingo nemačiau, tiesiog rumuniškas miestelis ir tiek. Pirmasis dėmesio vertas objektas buvo laaaabai plati upė, kuri šiuo metu labai nusekusi, nors keli žvejai kantriai tikėjosi laimikių. O ant jos šlaito pamatėme apleistą dvarą, kuris ir buvo toji Arvydo staigmena :). Ilgokai ieškoję įėjimo į jį, apvažiavome aplink visą dvaro teritoriją, kuri aptverta akmenine tvora. Nustebino tai, kad įėjimas nemokamas, nors po to supratome kodėl. Prie įvažiavimo mus pasitiko šiukšlės, keli neaiškūs tipai ir šuniukai. Vos išlipę iš mašinos puolėme fotografuotis. Rūmų viduje taip pat daug šiukšlių, apgriuvusios sienos.
Valandėlę fotografavomės, vaikštinėjome ir stebėjomės, kaip toks gražus pastatas nerenovuojamas. Aplink rūmus didžiuliai plotai, parkas, baseinas (žinoma be vandens), gynybinis bokštas.
Mums bevaikštinėjant prie mūsų pribėgo visai maži alkani šuniukai. Prisiminiau, kad rankinėje turėjau sausainių.
Nuėjau prie mašinos pasiimti rankinės. Ten jos nėra!!! O siaube, koks siaubingas siaubas apėmė... dingo rankinė!!! Staiga atsiminiau, kad prieš fotografuojantis pirmąją nuotrauką aš ją trumpam pasidėjau prie medžio... praėjo jau valanda ir, kaip jau minėjau, neaiškių tipų čia vaikštinėjo... o ten ne tik piniginė, bet svarbiausia ID kortelė... Vos išlemenu Arvydui, kad palikau rankinę prie medžio... Nubėga jis iki tos vietos, nors sakė jau nebesitikėjo rasti, bet mūsų laimei, ji tebebuvo toje pačioje vietoje su visais daiktais :))) Iš tos laimės norėjosi šokti :))) ir pašerti šuniukus, juk jei ne jie, gal būčiau ir pamiršusi apie rankinę... bet deja, kai sugrįžome prie mašinos, jų jau nebebuvo. Taigi ne tik pasigrožėjome rūmais, bet ir streso turėjome :)))
Grįžę puolėme ieškoti informacijos apie Floresti miestelio rūmus. Štai ką sužinojome:
Miestelyje Floresti, Prahovos apskrityje, maždaug 80 km į šiaurės rytus nuo Bukarešto, Cantacuzino šeima, turinti gilias istorines šaknis Rumunijoje, pastatė Le Petit Trianon (Trianon pavadinimas rumunams daug reiškiantis. 1920m. birželio 4d. Trianon sutartis nurodė naujas Rumunijos ribas, nuo tada Rumunijos Karalystė pradėta vadinti Didžiąja Rumunija) -Mažuosius Trianon rūmus. Konservatorių politikas Gheorghe Grigore Cantacuzino, dar vadinamas Nabob, pradėjo statyti dvarą 1911 jo dukterėčios Alice prašymu. Tai turėjo būti iki tol Rumunijoje neregėti rūmai. Kaip Alice Cantacuzino pageidavo, rūmai turėjo turėti 150 kambarių, septynias pokylių sales, 150ha parką su akvedukais, medžioklės plotais, golfo ir jodinėjimo laukais. Tačiau dvaras taip ir liko neužbaigtas, nes 1913m. G.G. Cantacuzino mirė. 1914m. prancūzų, italų, graikų statybininkai pabaigė rūmų išorę ir stogą, tačiau gražios interjero detalės, laikinai laikomos rūsiuose, taip ir nebuvo panaudotos, metams bėgant jos tiesiog buvo išvogtos.
Po magnato mirties niekas rūmų neprižiūrėjo ir niekas juose negyveno. Dėdės dovana „Princesės rūmai“ taip ir liko užmiršta dukterėčios Alice, kuri gyveno užsienyje.
Mažieji Trianon rūmai šiandien tarsi išskrosti. Stogo ir interjero nebėra, nepaliestos stovi tik išorinės sienos. Per pasaulinį karą vokiečiai išsivežė stogo vario lakštus krosnelių gamybai. Vandalizmas prie rūmų nykimo taip pat prisidėjo.
1977m. žemės drebėjimo metu subirėjo dūmtraukiai ir kai kurios vidinės sienos. Vėliau čia buvo įkurtas ūkis, šunų dresavimo mokykla, kareivinės, o nuo 1965m. – tuberkuliozinė ligoninė. Šiuo metu dvaro griuvėsiai skęsta šiukšlėse. Norisi tikėti, kad kažkada prabus kultūros paveldo institucijos ir gavę ES paramą prikels Mažuosius Trianon rūmus, aplink kuriuos žydės gėlės, baseiną puoš fontanai... Tikėkimės :)))
Po magnato mirties niekas rūmų neprižiūrėjo ir niekas juose negyveno. Dėdės dovana „Princesės rūmai“ taip ir liko užmiršta dukterėčios Alice, kuri gyveno užsienyje.
Mažieji Trianon rūmai šiandien tarsi išskrosti. Stogo ir interjero nebėra, nepaliestos stovi tik išorinės sienos. Per pasaulinį karą vokiečiai išsivežė stogo vario lakštus krosnelių gamybai. Vandalizmas prie rūmų nykimo taip pat prisidėjo.
1977m. žemės drebėjimo metu subirėjo dūmtraukiai ir kai kurios vidinės sienos. Vėliau čia buvo įkurtas ūkis, šunų dresavimo mokykla, kareivinės, o nuo 1965m. – tuberkuliozinė ligoninė. Šiuo metu dvaro griuvėsiai skęsta šiukšlėse. Norisi tikėti, kad kažkada prabus kultūros paveldo institucijos ir gavę ES paramą prikels Mažuosius Trianon rūmus, aplink kuriuos žydės gėlės, baseiną puoš fontanai... Tikėkimės :)))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą