Kelionė po Transilvaniją

Kovo 27d.
kelionė po Transilvanijos regioną prasidėjo ne kaip. Išvažiavome 6 val. ryto, kai kas visai nemiegojęs, nes visą naktį planavo, ieškojo geresnio maršruto, įdomių, lankytinų vietų. Planavome aplankyti Sibiu miestą, pervažiuoti pro kažkokį įžymų kalnų kelią, pakeliui užsukti į Drakulos "tikrąją" pilį, kuri yra nerestauruota ir nelankoma. Taigi, 3 val. važiavome labai prastais Rumunijos keliais, norėjosi miego ir galvojom, koks velnias nešė į tą galerą... Pasirodo, čia buvo tik uogytės, palyginus su tuo, kas tądien mūsų laukė. Nuotaika pagerėjo įvažiavus į autostradą Bukareštas – Pitesti. Tada jau galėjom skrieti 130km/h ir netrukus pasiekėm Pitesti, kur sustojom papusryčiauti. Miestas didelis, tvarkingas, bet jame vaikščioti neturime nei minutėlės, todėl leidžiamės į kelionę toliau.

Poenari pilis

Dar po valandos iš nuorodų suprantame, kad prasideda Transfăgărăşan kelias, tas, kuriuo turėtume pasiekti kalnų ežerą ir pervažiuoti į kitoje kalnų pusėje esantį Sibiu miestą. Bet pekėlę akis pamatome ant uolos stovinčią Poenari pilį, dar kitaip vadinama Drakulos vasaros rezidencija, kuri taip pat yra vienas iš mūsų kelionės tikslų. Sustojame aikštelėje ir pradedame crazy kopimą į uolos viršūnę. 1500 laiptelių...

Keliskart suabejoju savo jėgomis, prisėdame pailsėti, vėl kopiame ir vėl sėdame, beveik be žodžių, tylėdami. Pasižiūriu į Arvydą, jam taip pat nėra taip paprasta, tad paguodžiu save, kad aš, kaip sportui prijaučianti, bet intensyviai nesportuojanti, dar gerai laikausi... kopiu toliau...
Po pusvalandžio tokio varginančio lipimo pradedi jausti visus kojose esančius raumenis. Arvydas dar garsiai pagalvoja, kad gal visai ne tais laiptais lipame, gal čia nebus jokios pilies. Nejuokinga.
Lipame toliau ir netrukus (po pusvalandžio kopimo) prieš mus išdygsta pilies griuvėsiai.

Tiesa, prieš tai susimokame vyriškiui, kuris tokiame aukštyje budi ir renka nuo užklydėlių po tris lėjas, o ten laukiantys keturi šunys suryja mano sausainių pakelį.
Kalbama, kad tai viena iš labiausiai vaiduoklių lankomų vietų pasaulyje. Gaila, kad buvo rytas ir visi vaiduokliai miegojo :), o gal tie šunys mus saugojo nuo jų, juk neatsitraukė nuo mūsų nei per žingsnį.

Pilis buvo pastatyta XIII amžiaus pradžioje. Vėliau pavadinimas ir pilies gyventojai keitėsi keletą kartų, bet galų gale iš jos liko tik griuvėsiai. XVa. Vlad III atstatė pilį ir ši tapo viena iš jo pagrindinių tvirtovių. Nors pilis buvo naudojama daugelį metų po Vlad mirties (1476m), galiausiai buvo ir vėl jos atsisakyta. Nepaisant to, pilis buvo truputį sutvirtinta, todėl ir sienos, ir bokštai vis dar stovi ir šiandien.

Transfăgărăşan kelias

Nusileidę vėl tais pačiais laiptais nuo kalvos, leidžiamės Transfăgărăşan keliu, kuris buvo statytas kaip strateginis karinis maršrutas besidriekiantis iš šiaurės į pietus per Karpatų aukščiausias viršukalnes Moldoveanu (2544m) ir Negoiu (2535m). Kelias, kuris siekia 2034 metrų aukštį, jungia Transilvanijos ir Valakijos istorinius regionus, bei Sibiu ir Pitesti miestus. Kelias (vidutinis greitis jame apie 40 km / h, ilgis apie 110km) paprastai uždarytas nuo spalio pabaigos iki birželio pabaigos dėl sniego, bet mes to nežinojome ir važiavome toliau, nesutikdami nei vieno automobilio tik grožėdamiesi kalnais, kriokliais ir dirbtiniu kalnų ežeru Vidraru.

Transfagarasan per kalnus buvo pastatytas tarp 1970 ir 1974, Rumunijai vadovaujant N. Ceausescu, kuris norėjo užtikrinti greitą karinių pajėgų prieigą per kalnus. Tos pačios karinės pajėgos ir tiesė kelią, kuris brangiai kainavo tiek finansiškai, tiek morališkai – šeši milijonai kg dinamito ir 40 karių gyvybių...

Transfagarasan kelias yra daugelio pėsčiųjų, dviratininkų, vairuotojų entuziastų iššūkis. Tokiais entuziastais pasijutome ir mes, kai važiuojant vis aukštyn prasidėjo sniegas, milžiniški varvekliai ir vis siaurėjantis kelias.

Pravažiavę keletą viešbučių, kuriuose apsigyvena slidininkai, netrukus jų pačių ir buvome sustabdyti. Vyriškiai kalbantys angliškai mums paaiškino, kad kelias toliau bus nepravažiuojamas ir jūs turite grįžti atgal. Dvi valandas riedėjome apie 50km/h greičiu ir turime grįžti atgal... Vėl nejuokinga...

Tačiau visiškai juokinga pasidarė tada, kai Arvydas, pažiūrėjęs į žemėlapį, ryžosi sutrumpinti kelią, t.y. grįžti kalnų vieškeliu, bet perpus trumpesniu atstumu. Va tada tai prisijuokėme.
Kelias be apsauginių tvorelių, dviems mašinoms prasilenkti būtų neįmanoma, vienur šlapia ir baisu nučiuožti ir nugarmėti į apačią, kitur dar geriau – ledas...
Ekstremalių išbandymų metas ne tik mums, bet ir mūsų Dacia, kuri traukė ne ką prasčiau nei koks džipas. Vėl dvi valandas vos judame pirmyn. Laiko nesutaupėme, nervų taip pat :)))

Sibiu / Hermannstadt: 2007 Europos kultūros sostinė

Po ekstremalaus kelio besibaigiant dienai vykstame į Sibiu miestą, kuris įkurtas romėnų gyvenvietės Sibinum vietoje. Vakarop sėkmingai jį pasiekiame ir pavakarieniavę apsigyvename viešbutyje, beveik pačiame Sibiu senamiestyje.

Rytą mus pasitiko jaukios senamiesčio gatvelės, gynybiniai bokštai ir sienos, juosiančios miestą, buvę amatininkų gildijų pastatai ir bažnyčios. Tai vienas nuostabiausių ir geriausiai išlikusių Rumunijos senamiesčių, tarsi vienas didelis muziejus po atviru dangumi. Dauguma namų barokinio stiliaus, 16-19 amžiaus.

1190m. vokiečių įkurtas Rumunijos centre Transilvanijoje esantis Sibiu miestas turi vokišką bei vengrišką pavadinimus. Vietos bendruomenę sudaro įvairios etninės grupės. Dauguma gyventojų yra rumunai (94%). Sibiu gyvena didžiausia Rumunijos vokiškoji bendruomenė bei didelė vengrų mažuma.

2007-ieji Sibiu buvo pasitikti švenčiant ne tik tapimą kultūros sostine, bet ir Rumunijos įstojimą į ES.

Sibiu yra viena didžiausių miestų Transilvanijoje. Jame apie 175000 gyventojų. Tai yra vienas iš svarbiausių kultūrinių ir religinių centrų Rumunijoje.
Nusprendėme, kad visų muziejų aplankyti nespėsime, tad apžiūrėjome tik pačius svarbiausius miesto simbolius, bažnyčias, pastatus.

Tarybos bokštas – vienas iš miesto simbolių.

Aukštai lipome sraigtiniais laipteliais į viršų, galėjome iš arti apžiūrėti bokšto laikrodžio mechanizmą, o iš aukščiausios bokšto aikštelės pasigrožėti miesto panorama. Archeologai teigia, kad bokštas buvo pastatytas tuo pačiu metu kaip ir antra miesto gynybinė siena, tarp 1224-1241.

Melo tiltas

Vienas svarbiausių miesto simbolių – pirmasis geležinis tiltas Rumunijoje. 1859m. medinis tiltas buvo pakeistas ketaus tiltu, kurį puošia ir apšviečia keturi taip pat iš ketaus pagaminti žibintai.

Ortodoksų katedra


Bizantijos stiliaus, švenčiausios Trejybės stačiatikių katedra. Ji buvo pastatyta 1902-1906 Vergilijus Nagy ir Jozsef Kommer iniciatyva. Tai vienas iš religinių stačiatikių bažnyčios centrų Rumunijoje.

Katalkų bažnyčia

Tai baroko stiliaus bažnyčia pastatyta XVIII amžiuje.

Evangelikų katedra



Evangelikų bažnyčia yra vienas iš įspūdingiausių pastatų Sibiu. . Pastatas su septyniais skirtingo lygio keturkampiais bokštais, aukščiausia bokšto viršūnė 73,34 m, ir yra aukščiausia Transilvanijos regione. Tai gotikinė katedra, pastatyta XIV amžiuje.







Gynybinė miesto siena




Fagaras tvirtovė

Grįžtant trumpam sustojome Fagaras mieste, viduryje jo stūkso upės apsupta tvirtovė, kažkuo primenanti mūsiškę Trakų pilį. Viduje eksponatų skurdoka, o ir lankoma vos ketvirtadalis patalpų.


Ilgai neužsibuvę traukėme namų link. Sukorėme apie 700km... bet tai, ką pamatėme, buvo verta ir daugiau, tik gaila, kad nuotraukos negali perteikti tikrojo grožio...